минометная мина

minosvaidžio mina statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Pagrindinė minosvaidžio šaudmens sudedamoji dalis įvairiems objektams naikinti (slopinti, ardyti) ir kt. uždaviniams (dūmijimo, apšvietimo, mokymo ir kt.) atlikti. Minosvaidžio minos skiriamos pagal korpuso formą – lašo ir cilindro (didelio talpumo) pavidalo; pagal stabilizavimo pobūdį lekiant – sparnuotosios (dauguma) ir sukamosios; pagal paskirtį – pagrindinės (skeveldrinės, ardomosios, skeveldrinės ardomosios ir padegamosios), specialiosios (dūminės, šviečiamosios ir agitacinės) ir pagalbinės (mokomosios, mokomosios treniruojamosios). Minosvaidžio mina susideda iš korpuso, užtaiso, sprogdiklio ir stabilizatoriaus arba sparnų (išsiskleidžiančių minai išlėkus iš vamzdžio). Sukamosios minos ppr. turi iškilimus kreipiamajame žiedelyje, kurie, užtaisant minosvaidį, įeina į vamzdžio graižtvas. Didinant šaudymo nuotolį, naudojamos aktyviosios reaktyvinės minos su reaktyviniu varikliu. Minų skeveldrinė kaunamoji veikmė didesnė negu tokio pat kalibro sviedinių (dėl didelių susidūrimo kampų minų skeveldrinis kaunamasis plotas artimas apskritimui); smūginė minų veikmė mažesnė negu sviedinių (mažesnė minų masė ir jų lėkimo greitis). Todėl pagrindinė minosvaidžio minos paskirtis – taikinių naikinimas skeveldromis. Sukurtos valdomosios minosvaidžio minos su nusitaikančiąja galvute ir kumuliaciniu užtaisu šarvuotiems taikiniams naikinti, pvz., D. Britanijos gamybos 81 mm minosvaidžio mina „Merlin“, Švedijos gamybos minosvaidžio mina „Strix“ ir kt. atitikmenys: angl. mortar mine rus. минометная мина